election turnout

rinkėjų aktyvumas statusas T sritis Politika apibrėžtis Dalyvavusiųjų rinkimuose ar referendume rinkėjų dalis. Vienas iš politinio aktyvumo ir politinės kultūros rodiklių. Pastaruoju metu ne viena demokratinė valstybė susidūrė su mažėjančio rinkėjų aktyvumo problema. Rinkimai ar referendumai dažnoje šalyje laikomi įvykę, jei juose dalyvauja nuo 25 iki 40% rinkėjų. Priklauso nuo įvairių veiksnių. Socialinio statuso teorijos atstovai (S. M. Lipset) aiškina, kad didesnis aktyvumas būdingas visuomenės grupėms, kurios yra labiau priklausomos nuo valstybės sprendimų. Mičigano mokyklos atstovai (A. Campbell, Ph. Converse) įžvelgia socialinės aplinkos, socialinio spaudimo įtaką dalyvavimui rinkimuose. Racionalaus pasirinkimo teoretikai kartais dalyvavimą rinkimuose laiko iracionaliu veiksmu: nuo vieno rinkėjo balso priklauso labai nedaug; balsavimo sąnaudos gerokai viršija jų galimą naudą. Tai savo ruožtu sukuria paradoksą: jei visi rinkėjai taip manytų, niekas nedalyvautų rinkimuose. Tada „racionalus“ rinkėjas ateitų į rinkimus ir vienas nuspręstų jų baigtį. Ši teorija implikuoja kitas išvadas (R. Wolfinger): rinkėjų aktyvumas didesnis, 1) kuo svarbesni klausimai sprendžiami; 2) kuo daugiau klausimų vienu metu sprendžiama; 3) kuo mažesnio kandidatų (partijų, referendumo nuostatų) gautų balsų skirtumo tikimasi. atitikmenys: angl. election turnout